- vokulys
- ×vokulỹs (l. okól) sm. (3b) plg. okulys: O tų mažųjų vokulių̃ nematau End. Nemoka dešimties parašyti: rašyk vieną ir võkulį (nulį) Grg. | Vokulelis (°) ant viršaus [?? ir ů] parodo, kad ištaramys yra ne kaip i ir u, bet kitaip Jn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
